- kvykčioti
- kvýkčioti, -ioja, -iojo intr. 1. DŽ tarpais kvykti, žviegti: Šerniukai išsigandę ėmė kvýkčioti Skr. 2. prk. klykčioti, spygčioti: Kvykt kvykt merga kvýkčio[ja], kad jąją bernelis gribštelės J. Ana kvýkčio[ja] su berniukais J. 3. klykauti, rėkauti (apie pelėdą): Už sodo pelėda vakar vakare kvykčiojo Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.